Temos Archyvai: Kita

Moks­lei­viai ste­bi­na kū­ry­bin­gu­mu

Ant sa­lės sie­nų įvai­rio­mis spal­vo­mis su­mir­gė­jo pieš­ti, pin­ti, riš­ti, drož­ti kū­ri­niai. Eks­po­zi­ci­jai skir­tus sta­lus nu­klo­jo įvai­raus dy­džio, įvai­rio­mis tech­ni­ko­mis su­kur­ti pa­veiks­lė­liai, at­vi­ru­kai, su­ve­ny­rai, žais­lai. Me­džio ap­dir­bi­mo iš­mo­kę jau­nuo­liai pa­ro­do­je eks­po­na­vo verps­tes, bui­ty­je pri­tai­ko­mus daik­tus, ne­di­de­lius bal­dus.

Pris­ta­ty­ta ne­ma­žai vel­tų dir­bi­nių – nuo pa­puo­ša­lų iki įvai­rioms pro­goms skir­tų ne­di­de­lių do­va­nų.

Pa­ro­dos lan­ky­to­jų akis trau­kė sti­li­zuo­ta žir­go fi­gū­ra iš me­džio žie­vės, ku­ria „jo­jo“ šių me­tų sim­bo­lis žais­li­nė be­ždžio­nė­lė.Kom­po­zi­ci­jos au­to­rė – J. Pa­kal­nio mu­zi­kos mo­kyk­los py­nė­jų bū­re­lio „Iš­ma­nio­ji vy­te­lė“ na­rė Kor­ne­li­ja Fro­lo­vai­tė. Tau­to­dai­li­nin­kės Zi­tos Ado­mai­tie­nės va­do­vau­ja­mi jau­nie­ji py­nė­jai pa­ro­do­je pri­sta­tė de­ko­ra­ty­vi­nių kom­po­zi­ci­jų, krep­šių krep­še­lių, ki­tų kas­die­nė­je bui­ty­je pra­ver­čian­čių iš­vaiz­džių dir­bi­nių.

Na­gin­gos ra­jo­no moks­lei­vės pri­mez­gė ir pri­nė­rė dra­bu­žių, ran­ki­nu­kų, ak­se­sua­rų. Iš eks­po­nuo­jan­čių­jų kar­pi­nius iš­si­sky­rė Lin­ku­vos gim­na­zis­tės Ži­vi­lės Auš­rai­tės sim­bo­lis­ti­nių mo­te­rų po­rtre­tų se­ri­ja. Apie ne­se­niai is­to­ri­ja ta­pu­sius lie­tu­viš­kus pi­ni­gus pri­mi­nė tos pa­čios gim­na­zi­jos moks­lei­vės Aus­tė­jos Do­vi­do­ny­tės „Pi­ni­gų me­dis“ – kom­po­zi­ci­ja iš cen­tų, špa­ga­to ir dro­bės.

Bal­sių pa­grin­di­nės mo­kyk­los aš­tun­to­kės Ža­vin­tos Lai­kū­nai­tės su­kur­tas apy­ran­kių komp­lek­tas „Ka­ro­liu­kų vė­ri­niai mo­čiu­čių pirš­ti­nių mo­ty­vais“ prieš po­rą mė­ne­sių džiu­gi­no ir ra­jo­no tau­to­dai­lės dar­bų pa­ro­dos lan­ky­to­jus. Da­bar sa­vo dir­bi­nių eks­po­zi­ci­ją mer­gai­tė dar pa­pil­dė iš ka­ro­liu­kų su­ver­to­mis žy­din­čio­mis gė­lė­mis.

Moks­lei­vių kū­ry­bos pa­ro­da su­do­mi­no suau­gu­sius gra­žia­dar­bius, tau­to­dai­li­nin­kus, į jos ati­da­ry­mą at­vy­ko kai­my­nai – Pa­ne­vė­žio pe­da­go­gų de­le­ga­ci­ja.

Tau­to­dai­li­nin­kas me­džio dro­žė­jas Eu­ge­ni­jus Rim­džius su bend­ra­min­čiu Vid­man­tu Lie­tuv­nin­ku la­biau­siai do­mė­jo­si dir­bi­niais iš me­džio.

„Moks­lei­vių su­kur­ti žais­lai nu­kė­lė į vai­kys­tę – kuo­met ne­no­rė­da­mas pie­vo­je bė­gio­ti su pa­pras­ta laz­da, iš­si­dro­žiau me­di­nį šau­tu­vą… Nuo to­kių pir­mų­jų dro­ži­nių ir pra­si­de­da ke­lias į rim­tą kū­ry­bą. Ši gau­si, įspū­din­ga pa­ro­da liu­di­ja, koks kū­ry­bin­gas jau­ni­mas mū­sų ra­jo­ne au­ga“, – sa­kė „Pak­ruo­jo kraš­tui“ E. Rim­džius.

pkfo_moksleiviu_technologiju_paroda_03

Pa­ro­dos ini­cia­to­rius, Pak­ruo­jo „Že­my­nos“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rius Da­rius Ra­mo­nas skai­čia­vo, jog ar­tė­ja ju­bi­lie­jus – šie­met pa­ro­da su­reng­ta jau ke­tu­rio­lik­tą kar­tą.

Jos da­ly­viai ap­do­va­no­ti ra­jo­no Švie­ti­mo sky­riaus pa­dė­ko­mis, skir­to­mis dvi­de­šimt dviems tech­no­lo­gi­jų mo­ky­to­jams ir ke­lis­kart gau­ses­niam moks­lei­vių pul­kui.

Di­džiau­sią pluoš­tą pa­dė­kų į Lin­ku­vos spe­cia­lią­ją mo­kyk­lą paė­mė par­vež­ti jo­je dir­ban­ti pe­da­go­gė Ve­ro­ni­ka Šid­laus­kie­nė. Il­ga­me­tė mo­ky­to­ja su dar aš­tuo­nio­mis ko­le­gė­mis pa­ro­dai pa­ren­gė tris­de­šimt tri­jų auk­lė­ti­nių dar­bus – lin­ku­vie­čių eks­po­zi­ci­ja užė­mė be­veik vi­sus sta­lus prie vie­nos iš sa­lės sie­nų. V. Šid­laus­kie­nė džiau­gė­si, jog dau­gu­ma mo­kyk­los auk­lė­ti­nių – kū­ry­bin­gi.

Šaltinis

Tautodailininkai sukūrė velykinę kompoziciją

Du me­džio dro­žė­jai Pak­ruo­jo Nep­rik­lau­so­my­bės skve­re­ly­je su­kū­rė suo­le­lių kom­po­zi­ci­ją ir pa­kvie­tė pa­kruo­jie­čius mar­gin­ti di­džiu­lius me­di­nius kiau­ši­nius. Kom­po­zi­ci­jos au­to­riai įsi­ti­ki­nę, jog gy­ven­to­jai, kas­met da­žy­da­mi iš­skap­tuo­tus nau­jus kiau­ši­nius, su­kaup­tų uni­ka­lią mar­gu­čių ko­lek­ci­ją.

Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis pa­kruo­jie­čių žvilgs­nį trau­kia Nep­rik­lau­so­my­bės skve­re­ly­je at­si­ra­dęs nau­jas me­džio dro­žė­jų at­rak­ty­vus kū­ri­nys – suo­le­lių kom­po­zi­ci­ja su me­di­niais kiau­ši­niais. Tau­to­dai­li­nin­kai, pa­kvie­tę pa­kruo­jie­čius mar­gin­ti suo­le­lius puo­šian­čius ve­ly­ki­nius kiau­ši­nius, mies­te su­ren­gė neįp­ras­tą ar­tė­jan­čių šven­čių at­rak­ci­ją.

Ve­ly­kų sim­bo­li­ka pa­puoš­tą ke­tu­rių ąžuo­li­nių suo­le­lių kom­po­zi­ci­ją su­kū­rė pa­kruo­jie­čiai me­džio meist­rai Pran­ciš­kus Mie­žis ir Eu­ge­ni­jus Rim­džius. Kom­po­zi­ci­jos cent­rą, di­džiau­sią kry­žiu­mi pa­puoš­tą kiau­ši­nį, P. Mie­žis iš­rai­žė au­ga­li­niais or­na­men­tais. O ant at­si­sės­ti skir­tų at­ša­kų pri­tvir­tin­tus ma­žes­niuo­sius me­di­nius kiau­ši­nius tau­to­dai­li­nin­kai pa­li­ko na­tū­ra­laus me­džio, ly­gius. Juos sa­vo nuo­žiū­ra nu­da­žy­ti ga­li vi­si no­rin­tys – ir vai­kai, ir suau­gu­sie­ji.

P. Mie­žis re­dak­ci­jai sa­kė, jog to­kio su­ma­ny­mo idė­ja at­si­ra­do dar praė­ju­siais me­tais, kai jis ir E. Rim­džius Pak­ruo­jo se­niū­ni­jo­je dis­ku­ta­vo, kaip paį­vai­rin­ti tra­di­ci­nes mies­to šven­tes. P. Mie­žis tuo­kart su­kū­rė ve­ly­ki­nių suo­le­lių kom­po­zi­ci­jos ma­ke­tą, ta­čiau pi­ni­gų idė­jai įgy­ven­din­ti se­niū­ni­ja ta­da ne­tu­rė­jo.

Šie­met, ga­vę ąžuo­lo me­die­nos, tau­to­dai­li­nin­kai kom­po­zi­ci­ją iš­dro­žė per de­šim­t die­nų. Kartu pa­ga­mi­no ir me­di­nius lo­ve­lius, ku­riais ve­ly­ki­nių ren­gi­nių me­tu pa­kruo­jie­čiai ga­lės ri­den­ti at­si­neš­tus mar­gu­čius.

Suo­le­lių kom­po­zi­ci­ja skve­re­lį puoš Ve­ly­kų die­no­mis, kai mies­te vyks šven­ti­niai ren­gi­niai. Pa­si­bai­gus jiems, kom­po­zi­ci­ja bus iš­mon­tuo­ta ir pa­dė­ta sau­go­ti iki ki­tų me­tų. Au­to­rių su­ma­ny­mu, ji skve­re­ly­je bū­tų pa­sta­to­ma su nau­jai iš­skap­tuo­tais kiau­ši­niais, kad pa­kruo­jie­čiai vėl ga­lė­tų juos da­žy­ti. P. Mie­žio nuo­mo­ne, tę­siant šią tra­di­ci­ją, per ke­lerius me­tus bū­tų su­kaup­ta ne­men­ka pa­kruo­jie­čių da­žy­tų ve­ly­ki­nių mar­gu­čių ko­lek­ci­ja.

Šaltinis: skrastas.lt

Įkurtas parkas Rozalimo miške

Susirinkusieji į Rozalimo miško parko pritaikymo žmonių poilsiui bei gamtos pažinimui pristatymą pirmiausia buvo apdalinti Pakruojo miškų urėdijos išleistais lankstinukais. Mat juose sudėta svarbiausioji informacija ir apie minėtąjį miško parką, ir apie 4 kilometrų rekreacinį- pažintinį pėsčiųjų taką, kuriuo tąsyk ir pasileido didžiulis būrys renginio dalyvių įkandin šiaurietiško ėjimo lazdomis prieky mosavusių pakruojiečio Petro Siriūno ir rozalimietės gydytojos, vietos bendruomenės pirmininkės Virginijos Kazlauskienės.

Visas straipsnis Pakruojo miškų urėdijos svetainėje arba Rozalimo interneto svetainėje.

 

Straipsnis internetinėje svetainėje „Šiaulių kraštas“

2009 m. liepos 14 d.
Praėjusį savaitgalį Gedminių ir Želčių kaimų kraštiečių sambūryje atidengtas paminklas seniausiai, pustrečio šimto metų, sodybai. Išlikusiame moliniame namelyje gedminietė ūkininkė Marytė Bartkevičienė kuria kaimo muziejų.
Medinį paminklą su užrašytomis datomis „1759— 2009“ atidengė autorius, tautodailininkas Eugenijus Rimdžius. Su šeimynykščiais, giminaičiais į kraštiečių sambūrį atvykęs iš Želčių kilęs, Gedminiuose gyvenęs E. Rimdžius džiaugėsi, gimtinei galėjęs padovanoti savo kūrinį. Nors buvusi jo giminės sodyba jau seniai priklauso kitiems žmonėms, o pats meistras gyvena Pakruojyje…